Rašant rašto darbo empirinę (praktinę) dalį daug dėmesio skiriama tinkamam tyrimo klausimyno parengimui ir pačių klausimų sudarymui.
Tyrėjas sudarydamas klausimyną turi atkreipti dėmesį į tokius aspektus:
- Kokie ir kokio pobūdžio klausimai bus tinkamiausi pagal jo pasirinktą temą
- Kokie metodai, skirti informacijos rinkimui, yra priimtiniausi ir geriausiai atsakys į tyrimo metu iškeltą tikslą
- Koks klausimų pateikimas yra tinkamiausias (įprastai klausimai būna uždaro arba atviro tipo, galimas ir mišrus klausimų pateikimo būdas)
- Koks turi būti loginis klausimų pateikimo eiliškumas
- Ar pateiktais klausimais sužinosime reikiamą informaciją
- Ar tinkamas klausimų kiekis (ar jų ne per mažai ir ar ne per daug)
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama klausimų grupavimui. Dažniausiai klausimyną sudaro dvi klausimų grupės:
- Demografiniai klausimai: respondentų amžius ir lytis, išsilavinimas ar profesija (šie klausimai svarbūs, kadangi pvz. norint ištirti tam tikrą tyrimo dalyvių požiūrį, nuostatas ar nuomonę svarbu žinoti jų patirtį, kokią veiklą jie vykdo gyvenime ar kokia jų lytis – tai itin aktualu atliekant tyrimus, susijusius su vyrų ir moterų lytiškumo aspektu);
- Klausimai, susiję su tyrimo tema – klausimai, kurie atitinka tyrimo temą leidžia tyrėjui ne tik pasiekti tyrimo tikslą ir gauti aukštą įvertinimą, tačiau tuo pačiu suteikia galimybę tobulėti kaip būsimam tyrėjui (kalbant apie karjeros perspektyvas).
Taigi, kiekvienas klausimyną sudarantis tyrėjas turi paisyti ne tik savo išsikelto tyrimo tikslo, tačiau laikytis ir tyrimo etikos bei nepažeisti respondentų privatumo. Pabrėžtina, kad tyrimo klausimai turėtų būti unikalūs ir nekartoti jau atliktų tyrimų klausimų (turima omenyje, jog nepatartina kartoti panašaus lygio darbų klausimų, tačiau remtis aukšto lygio moksliniais darbais, pvz. disertacijomis patartina ir netgi rekomenduotina).
